background

Filantropija

2022-aisiais mūsų šeimoje gimė mintis sukurti fondą, skirtą darbuotojų vaikams – kad galėtume padėti jiems siekti geresnio išsilavinimo, studijų ir platesnių galimybių ateityje. Tačiau likimas kartais pats pakeičia planus. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, supratome, kad laukti nebegalima. Kaip žmogui, kuris visą gyvenimą dirba su gyvūnais ir yra kinologas, man ši situacija buvo ypač skaudi. Matant vaizdus iš bombarduojamų miestų, žmones, bėgančius iš namų su savo šunimis ir katėmis ant rankų, širdis tiesiog plyšo. Nes žinojau, ką reiškia ryšys tarp žmogaus ir gyvūno. Todėl pirmoji mintis buvo paprasta – reikia veikti, reikia padėti. Ir – greitai.
Philanthropy Image 1

Janita J. Plungė niekada nežiūrėjo į savo kelią kaip į verslą ar projektą. Padėti jai buvo svarbu nuo pat pradžių. Dar būdama visai jauna, ji dirbo su vaikais ir jų šunimis nemokamai – ne todėl, kad neturėjo ką veikti, o todėl, kad matė tame prasmę. Norėjo, kad vaikai išmoktų atsakomybės, kad suprastų ryšį su gyvūnu, kad jų savaitgaliai būtų ne tušti, o prasmingi. Tėvai patikėdavo jaunutei Janitai savo vaikus ir šunis, o ji tą pasitikėjimą priimdavo labai rimtai.

Vėliau mano kelyje atsirado vadinamieji „nurašyti“ šunys – jau niekas nebetikėjo, kad galima ką nors pakeisti, išspręsti gyvūno problemą. O Janita tikėjo, kad organizmas turi potencialą, kad reikia ne stebuklo, o sistemos, žinių ir kantrybės. Matydama, kaip oda atsigauna, kailis atauga, kaip šuo vėl jaučiasi gerai, pajusdavo tikrąją prasmę.

Aš labai noriu, kad žmonės suprastų: daugeliu atvejų mes patys galime padėti savo gyvūnams. Reikia tik sustoti, įsigilinti ir prisiimti atsakomybę. Man tai visada buvo daugiau nei darbas. Tai – vidinis įsipareigojimas gyvūnui ir žmogui šalia jo.

Philanthropy Image 2

JANITOS IR TAURO PLUNGIŲ LABDAROS IR PARAMOS FONDĄ pora kūrė ne per vieną dieną. Tai buvo sena šeimos svajonė. Ilgai brandinta mintis, kad turi padaryti daugiau nei tik dirbti savo srityje. 2022 metų vasario 24-oji – Rusijos invazijos į Ukrainą diena – viską paspartino. Tą dieną jie aiškiai suprato – laukti nebegalima.

Matėme, kas vyksta Ukrainoje. Supratome, kad šalia žmonių yra milijonai augintinių. O jie nėra „tiesiog gyvūnai“. Jie yra šeimos nariai, ištikimi draugai, dažnai – vienintelė paguoda karo akivaizdoje. Nusprendėme veikti greitai.

Jau pirmosiomis karo dienomis, kai nebuvo nei aiškių humanitarinių koridorių, nei organizuotų pagalbos sistemų, žaibiškai užregistravome fondą ir visą dėmesį nukreipėme į Ukrainą. Nedelsdami pradėjome krauti sunkvežimius ir mikroautobusus su maistu gyvūnams. Tai buvo viena iš pirmųjų humanitarinių pagalbų, pasiekusių Ukrainą. Per dvejus metus vien mūsų šeima paaukojo daugiau nei 260 tūkstančių eurų vertės pašaro žmonėms, kurie karo metu stengėsi išsaugoti ne tik savo namus, bet ir augintinius.
Philanthropy Image 1
Philanthropy Image 2
Dar prieš oficialų fondo įkūrimą asmeninėmis lėšomis išvežėme beveik 100 tonų gyvūnų pašaro į Ukrainą. Tai buvo pirmasis žingsnis. Vėliau sekė dar dešimt reisų. Iš viso išgabenome apie 196 tonas pašaro ir būtiniausių priemonių. Kartu su KIKA Group ir mūsų bendruomene Ukrainos gyvūnams skyrėme daugiau nei 202 tūkstančius eurų vertės paramos.

Mums buvo svarbu ne tik kiekis, bet ir kokybė. Parinkome skirtingus pašarus jauniems, senstantiems, jautriems, alergiškiems šunims ir katėms. Parama pasiekė prieglaudas, veislynus, klubus ir žmones, kurie priglaudė be namų likusius gyvūnus. Į pagalbą įsitraukė mūsų partneriai ir savanoriai skirtingose šalyse. Lietuvoje KIKA parduotuvių tinklas ukrainiečiams su augintiniais išdalino 1000 krepšelių su būtiniausiomis prekėmis.

Pagalbos logistika buvo sudėtinga, tačiau labai svarbi. Ukrainoje mūsų partneris ir distributorius Igoris Pluźenko koordinavo visą procesą – jis užtikrino, kad pašaras pasiektų būtent tas vietas, kuriose žmonėms pagalbos reikėjo labiausiai, įskaitant regionus, esančius arti fronto linijų ir karo zonų.
Pirmosiomis karo savaitėmis mūsų komandos su mikroautobusais vyko prie sienos. Automobiliuose buvo maistas gyvūnams ir būtinos priežiūros priemonės. Ten, prie sienos, mes tiesiog dalijome pagalbą žmonėms, kurie su savo augintiniais bėgo nuo karo ir nežinojo, kur keliaus toliau.

Vėliau tris mėnesius Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje paskelbėme specialią paramos akciją. Visi pabėgėliai iš Ukrainos, atvykę su gyvūnais, galėjo gauti nemokamą krepšelį: maistą, kraiką ir svarbiausias priežiūros priemones. Taip pat mūsų kirpyklose jų augintiniams buvo suteikiamos nemokamos paslaugos, nes net tokiose sudėtingose situacijose gyvūnams reikia priežiūros.

Prie pagalbos prisidėjome ir kartu su Lietuvos kinologų draugija, su kuria rinkome paramą ir organizavome pašarų pristatymą į Ukrainą. Ieškojome ir platesnių galimybių padėti – netgi dalyvavau susitikime Amerikos ambasadoje Čikagoje, kur kalbėjome apie galimus Ukrainos paramos projektus. Nors šis konkretus projektas neįvyko, pats faktas, kad apie tai kalbėjome tarptautiniu lygiu, parodė, kokia svarbi yra ši pagalba.
Philanthropy Image 3
Philanthropy Image 4
Ši patirtis man dar kartą priminė labai svarbią tiesą: gyvūnai žmogaus gyvenime nėra tik augintiniai – jie yra šeimos dalis. Karo metu žmonės gali prarasti namus, miestus ar visą savo turtą, tačiau dažnai jie iki paskutinės akimirkos stengiasi išsaugoti tai, kas jiems brangiausia – savo šeimą ir savo gyvūnus.

Todėl mūsų pagalba buvo skirta ne tik gyvūnams, o ir žmonėms, kurių gyvenimus palietė karas, bet kurie net ir sunkiausiomis akimirkomis nepaliko savo ištikimiausių draugų.

Kurdami fondą, Plungės sau išsikėlė tris aiškias vertybes – gyvybė, greitis ir skaidrumas. Ekstremaliose situacijose negalima delsti. Pagalba turi pasiekti greitai. Ir kiekvienas euras turi būti panaudotas atsakingai. „Mes tikime, kad kiekviena gyvybė yra svarbi. Ir jei galime padėti, ta padaryti privalome”, – įsitikinę jie.

Šeima ir vertybės

Aš visada aiškiai skyriau darbą ir šeimą. Mano profesija reikalauja disciplinos, sprendimų ir atsakomybės, tačiau namai – tai kita erdvė. Ten nėra titulų, nėra pareigų ar rezultatų vertinimo. Ten yra santykis. Su vyru Tauru mus jungia ne tik šeima, bet ir bendra kryptis. Mes augome kartu – kaip žmonės ir kaip partneriai. Jis buvo ir yra šalia – drąsino, palaikė, neleido sustoti net tada, kai atrodė, kad gal per sunku ar per anksti. Mūsų partnerystė – tai bendras kūrimas, sprendimai ir augimas.

Janitai labai svarbi disciplina. Ji gyvena struktūroje, aiškume ir nuoseklume. Tai padeda išlaikyti balansą – žinoti, kada reikia maksimalios koncentracijos darbui, o kada – tiesiog buvimo su šeima. Tvarka, pagarba, atsakomybė už savo žodį – tai vertybės, kurios galioja ir profesijoje, ir namuose.

Verslininkė niekada nesiekė pinigų kaip tikslo. Jie buvo pasekmė. Tikroji prasmė visada buvo atsakomybė – už tai, ką kuria, už žmones šalia jos, už šeimą. „Jei reikėtų pasakyti trumpai – mano gyvenimo pagrindas yra aiški kryptis, partnerystė ir vertybės, kurių neišduodu“, – sako Janita.
Family Values Image
Kailio ir odos meistrystė.

Kailio ir odos meistrystė.
Mano kelias

€79,99

Nemokamas pristatymas

Daugiau nei 400 puslapių, kuriuose atsispindi mano kelionė per klaidas – kartais skaudžias – per bandymus, paieškas, nuoseklius tyrimus ir vertingiausius atradimus. Visa čia pateikta ir gausiai iliustruota medžiaga yra praktiškai pritaikoma ir patikrinta tūkstančių gyvūnų mylėtojų.

Pasirinkite knygos kalbą